Sakoma, pasakyk, kas tavo draugai, ir pasakysiu, kas tu. Socialdemokratai labai greitai mokosi iš savo koalicijos partnerės „nemano zarios“ metodų – užtvindyti eterį beverte dezinformacija ir taip nukreipti dėmesį nuo savo premjero korupcijos šešėlių ad hominem banditiškomis patyčiomis. Tai taip pat viena iš Donaldo Trumpo komunikacijos strategijų Amerikoje – „flood the zone with shit“ (liet. „užversti teritoriją šūdais“).
Nebūčiau apie tai rašęs, jei naujai iškeptas LSDP Seimo narys Giedrius Drukteinis nebūtų paskelbęs man asmeniškai dedikuotos purvo dozės, pavadintos „Apie keliuką ir Konstituciją: žinutė Dainiui Žalimui“. Į tokį komentarą, be abejo, turiu teisę atsakyti. Juolab, kad jis pilnas melo, kurį čia pat nesunku paneigti.
Pradžioje atkreipiu dėmesį į pavadinimą, kuriame užsimenama, kad autorius „siunčia“ man „žinutę“. Suprask, įspėjimą, jei drįsiu toliau kalbėti apie premjero kriminalus, tai socialdemokratinės propagandinės mašinos purvu būsiu tepamas toliau. Čia tokios naujųjų socialdemokratų bendravimo „poniatkės“, kurias jie nori atnešti į Lietuvos politinę kultūrą.
Tik ką gi jie gali sugalvoti naujo, juk neras mano plantacijų Brazilijoje ar Turkijoje, europiniams pinigams skirtų fiktyvių startuolių ir brolienių verslų. Anei teistų asmenų aplinkoje nė vieno. Draugelių suveiktų sklypų ir prabangių apartamentų, pusvelčiui gautų butų Vilniaus centro griuvėsiuose, dovanai gaunamų paskolų iš neaiškių galutinių naudos gavėjų taip pat nėra.
Naujausias prieš mane ištrauktas, atseit, kompromatas, „keliukas“, kurio absurdiškumas akivaizdus daug net nesigilinus. G. Drukteinis akivaizdžiai nebeturi kūrybinės fantazijos, tad neneigdamas, jog į savivaldybę dėl jokios gatvės asfaltavimo aš nesikreipiau, geba tik mesti užuominą, kad man kreiptis gal ir nereikėjo, nes savivaldybė man patarnauja ir be žodžių. Turbūt kokiu nors telepatijos metodu? Kreipiausi į Vilniaus miesto savivaldybę, kad ši pateiktų aiškius atsakymus, kas, kaip ir kada ir priėmė sprendimus dėl gatvės remonto, kiek dar gatvių buvo ir bus remontuojama mano gyvenamame rajone.
Žinoma, tokiu atveju būtų įdomu pamatyti visą savivaldybės tvarkytų gatvių Vilniuje sąrašą ir kiek jame atsidurtų tose gatvėse gyvenančių socialdemokratų? Vilniaus meras, beje, taip sureagavo į šį G. Drukteinio melą: „Taip išeina, kad dėl tokių regimybių kitais metais nebetvarkysime Barboros Radvilaitės gatvės, nes ten yra jūsų būstinė; nesvarbu, kad gatvės būklė prasta“.
Ką dar geba G. Drukteinis? Ogi meluoti savo „žinutės“ pradžioje, kad aš, atseit būdamas partijos nariu, negaliu kaip nepriklausomas ekspertas būti Venecijos komisijoje. Taip jis geba pameluoti net du kartus viename sakinyje. Pirma, nesu partijos narys, nors čia ne esmė. Antra, Venecijos komisijoje nėra draudimo jos nariais būti kokios nors politinės partijos nariams. Galima pagooglinti ir rasti tiek Venecijos komisijos statutą (2 str.), tiek Procedūros taisykles (3a str.), kuriuose jokių tokių reikalavimų nėra. Kas iš tikrųjų reikalaujama, tai turėti pripažintą kompetenciją ir patirtį teisės srityje, apie ką tikrai ne drukteiniams spręsti.
Dar reikalaujama nagrinėjant Venecijos komisijos darbotvarkės klausimus būti nepriklausomam, t. y. iš nieko negauti jokių instrukcijų, ir nešališkam, turint interesų juos deklaruoti ir nusišalinti. Savo šalies klausimų, beje, Venecijos komisijos nariai net neturi teisės nagrinėti. Ir, žinoma, jokių daugiau visuomeninės ar politinės veiklos ribojimų kasdienėje veikloje.
Todėl žinantiems Europos Parlamento ir Venecijos komisijos taisykles G. Drukteinio priekaištai skamba tiesiog absurdiškai. Abi institucijos šią narystę traktuoja kaip suderinamą, svarbu, kad ji būtų deklaruota. Dėl partiškumo neklausiau, bet manau, kad tikrai yra Venecijos komisijoje politinių partijų narių, nes joje yra ir buvo ir vyriausybių narių, ir parlamentarų, ir EP narių, kuriuo dabar esu ir aš, paskirtas į Venecijos komisiją dar iki išrinkimo į EP.
G. Drukteinis dar man mėgina mesti atseit neteisėto užsibuvimo Konstituciniame Teisme šešėlį. Šį dezinformacinį naratyvą kartais naudoja ir kai kurie kiti oponentai. Nors nesunkiai galėtų susirasti Konstitucinio Teismo įstatymą (4 str.), pagal kurį teisėjo įgaliojimai baigiasi ne automatiškai pasibaigus kadencijai, o tik tada, kai prisiekia naujas į jo vietą paskirtas teisėjas. Laiku nepaskyrus naujo teisėjo, jo pareigas eina kadenciją baigęs teisėjas, kol bus paskirtas ir prisieks naujasis. Tuo tarpu Konstitucinio Teismo pirmininko pareigų ėjimo terminas nėra atskirai nustatytas, ir (kaip, beje, buvo galvojama rašant įstatymą) jis eina pirmininko pareigas tol, kol baigiasi jo, kaip teisėjo, įgaliojimai. Taip siekiama užtikrinti, kad Konstitucinis Teismas galėtų nepriklausomai ir efektyviai vykdyti savo veiklą be grėsmės, jog bus paralyžiuotas politikams neskiriant naujų teisėjų.
Visa kita, ką priešingai pasakoja oponentai, yra šakėmis ant vandens rašyta. Kitaip šis klausimas būtų iškilęs tada, o ne keliamas jau tiek metų praėjus.
Dar G. Drukteinis mėgina abejoti mano ir mano šeimos pajamų bei turto įsigijimo šaltiniais. Jis čia taip pat galėtų pagooglinti, kad sužinotų, jog rinkimuose į viešas ataskaitas įtraukiamas asmeniškai kandidatams, o ne visiems šeimos nariams, priklausantis turtas ir pajamos bei paskolos. Tad nieko jam sensacingo nepavyksta rasti, nes, priešingai nei premjeras, galiu ramiai visą savo ir šeimos turtą pagrįsti gaunamomis pajamomis ir gauta paskola, jokių plantacijų užsienyje, paslaptingų paskolų davėjų ir nuosavybės objektų.
Žinau, ką reiškia sąžiningu darbu uždirbtomis pajamomis ir kreipiantis į banką paskolos įsigyti būstą ir kokios nelengvos sąlygos ten kartais keliamos. Todėl man, kaip daugeliui bendrapiliečių, kelia šypseną premjero pasimetimas ir pasakos šiais klausimais.
Išmokti „googlinti“ Seimo narys galėjo ir kitais klausimais, pavyzdžiui, taip jis galėjo sužinoti, kad netylėjau vykstant „pranešėjo komisijai“. Suprantu, kad jam nepatiktų, bet mano pozicija buvo ir išlieka tokia, kad prezidentas tuo metu pažeidė Konstituciją ir įstatymą, sulaužė priesaiką, nes nebendradarbiavo su Seimo specialiąja tyrimo komisija. Prezidentas eilinį kartą pasirodė esąs aukščiau Konstitucijos ir Konstitucinio Teismo, nes bet kam žinoma, jog ne prezidentas gali skelbti Seimo sudarytas komisijas neteisėtomis ir atsisakyti vykdyti savo pareigas. Kol KT nepaskelbė teisės akto antikonstituciniu, galioja jo konstitucingumo prezumpcija.
Apskritai akivaizdu, kad socdemai pasirinko ne atsakyti į iškeltus teisinius ir moralinius klausimus, pirmiausia premjerui, bet užsiimti agresyviomis ad hominem patyčiomis, kaltinti visus kitus aplink, taip tarsi bandant įpiršti, kad ne tik jie purvini, todėl neverta sureikšminti jų korupcijos. Bet aš ir toliau sureikšminsiu. Kai jie mus laiko kvailiais ir bando versti „pingvinais“, sureikšminimas ir pasipriešinimas yra vienintelė išeitis.
Generalinei prokuratūrai jau parašiau tris prašymus pradėti ikiteisminius tyrimus dėl premjero ir jo „nemano zarios“ partnerių kriminalinių šešėlių. Pagal visus juos vyksta ikiteisminiai tyrimai. Neseniai Specialiųjų tyrimų tarnyba pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl galimai neteisėto „nemano zarios“ politinės kampanijos finansavimo pagal Baudžiamojo kodekso 175-1 straipsnį.
Kitaip nei Seimo socialdemokratai savo „žinutėmis“, politikus kritikuoju ne ad hominem, bet remdamasis Konstitucija, teisiniais ir politinės moralės argumentais. Net ir aštrius žodžius, nuo kurių sunku susilaikyti kriminalinio serialo aplinkybėmis, galiu pagrįsti konkrečiais argumentais. Kai atgal gaunu tik ad hominem puolimą, suprantu, jog nei dalykinių, nei jokių kitų kontrargumentų oponentai neturi.