Be jau aptartų antikonstitucinių įstatyminių priemonių pastebėtinas kasdienis, nuolatinis ir sisteminis politinis spaudimas LRT. Neseniai paskelbtame viešame pareiškime LRT generalinė direktorė įspėjo, kad spaudimas LRT nėra atsitiktinis ar pavienis – jis yra platesnių ir nuolatinių bandymų daryti įtaką nacionaliniam visuomeniniam transliuotojui dalis. Ji nurodė, kad šis spaudimas daromas tiek politinėmis, tiek institucinėmis priemonėmis, įtraukiant ne tik politinius veikėjus, bet ir reikšmingą dalį LRT tarybos narių.
Generalinė direktorė taip pat paskelbė išsamią įvykių chronologiją nuo 2024 m. gruodžio iki 2025 m. lapkričio, fiksuojančią pasikartojančius politinius išpuolius, dubliuojamas auditų iniciatyvas, prieštaringus LRT tarybos narių veiksmus, netikėtus patikrinimus ir didžiulio masto informacijos reikalavimus. Visa tai jau dabar trikdo LRT veiklą ir kelia tiesioginę grėsmę jo nepriklausomumui.
Suprantama, aptarti visų išpuolių šiame komentare neįmanoma. Todėl apsiribosiu tik Seimo audito komiteto, kuriam pirmininkauja rusiško ir baltarusiško kvapo verslo bei „nemano zarios“ atstovas Artūras Skardžius, atliekamu „audito auditu“, kurio kulminacija yra pasiūlymas LRT generalinei direktorei atsistatydinti ir visų įmanomų teisėsaugos institucijų užsiundymas ant LRT. Tokių politiškai motyvuotų kišimosi į LRT veiklą priemonių prireikė Valstybės kontrolei nuvylus valdančiųjų lūkesčius – valstybinis LRT 2021–2024 m. veiklos auditas nenustatė jokių rimtų teisės aktų pažeidimų.
Toks „audito auditas“ iš esmės kėsinasi į LRT nepriklausomumą, taigi pažeidžia Konstituciją, be kita ko, jos 25 straipsnį, konstitucinius pliuralistinės demokratijos ir teisinės valstybės principus. Dar galima pridėti būtų pridėti Konstitucijos 5 straipsnio 2 dalies („valdžios galias riboja Konstitucija“) pažeidimą.
Mat KT 2019 m. gegužės 16 d. nutarime yra išaiškintos Seimo vykdomos LRT parlamentinės kontrolės ribos, nulemtos Seimo konstitucinės paskirties, valdžių padalijimo ir LRT nepriklausomumo. Seimas nėra visagalis konventas, jis negali perimti kitų institucijų įgaliojimų ir valdymo. Seimas savo prigimtimi ir esme yra politinė institucija, kurios sprendimuose atsispindi Seimo narių daugumos politinė valia ir kurios sprendimai grindžiami politiniais susitarimais bei kompromisais. Todėl KT pabrėžė, kad pagal Konstituciją atliekama nacionalinio visuomeninio transliuotojo parlamentinė kontrolė turi nepažeisti Konstitucijos garantuojamo jo nepriklausomumo imperatyvo: negali būti pažeidžiamas redakcinis nepriklausomumas – be kita ko, negali būti vykdoma cenzūrai prilygstanti LRT programų ir laidų kontrolė; taip pat negali būti pažeidžiamas LRT institucinis nepriklausomumas – be kita ko, kišantis į įstatyme nustatytų LRT institucijų įgaliojimų vykdymą organizuojant jo veiklą ir taip sudarant prielaidas daryti politinę įtaką programų ir laidų turiniui. Žodžiu, pagal Konstituciją draudžiama kaip tik tai, kuo dabar kasdien užsiima A. Skardžius ir jo bendražygiai.
Maža to, auditui ar panašiam veiklos tikrinimui prilygstančios LRT veiklos kontrolės Seimas apskritai negali atlikti – tuo turi užsiimti kitos, specialią kompetenciją atitinkamoje srityje turinčios ir taip pat, kaip LRT, nuo politinės valdžios nepriklausomos institucijos (pavyzdžiui, Valstybės kontrolė, prokuratūra ir kitos teisėsaugos institucijos). Tai labai aiškiai parašyta tame pačiame KT 2019 m. gegužės 16 d. nutarime: išorinė nacionalinio visuomeninio transliuotojo veiklos kontrolė reiškia, kad kontroliuoti nacionalinio visuomeninio transliuotojo veiklą (kaip toks transliuotojas įgyvendina savo konstitucinę misiją ir naudoja šiai misijai įgyvendinti skirtus išteklius) turi atitinkamus Konstitucijoje ir (ar) įstatymuose įtvirtintus įgaliojimus turinčios valstybės institucijos ir (ar) pareigūnai; paisant Konstitucijos garantuojamo nacionalinio visuomeninio transliuotojo nepriklausomumo imperatyvo, jo veiklą turi kontroliuoti tokios valstybės institucijos ir (ar) pareigūnai, kurie pagal Konstituciją ir (ar) įstatymus vykdo savo įgaliojimus nepriklausomai, pirmiausia nuo politinės valdžios.
Parlamentinė priežiūra pagal Konstituciją tokios nepriklausomų institucijų vykdomos LRT kontrolės dubliuoti negali, tad panašūs tyrimai leidžiami tik išimtiniais atvejais, pavyzdžiui, kai kompetentingos priežiūros institucijos nustato teisės pažeidimų, keliančių abejonių dėl LRT konstitucinės misijos įgyvendinimo.
Kaip konstatavo KT 2019 m. gegužės 16 d. nutarime, Seimas gali imtis tyrimo (o tai, ką sprendžiant iš A. Skardžiaus LRT pateiktų klausimynų, kaip nors kitaip, nei atliekamu tyrimu, nepavadinsi) tik iškilus ypatingam, t. y. valstybinės svarbos, klausimui, susijusiam, pavyzdžiui, su pagal Konstituciją ir (ar) įstatymus įgaliotų atlikti išorinę nacionalinio visuomeninio transliuotojo kontrolę valstybės institucijų ir (ar) pareigūnų (pavyzdžiui, Valstybės kontrolės) nustatytais faktais (be kita ko, teisės pažeidimais), rodančiais, kad nacionalinio visuomeninio transliuotojo veikla gali neatitikti nacionalinio visuomeninio transliuotojo konstitucinės misijos ir (ar) netinkamai naudojami šiai misijai įgyvendinti skirti valstybės biudžeto asignavimai.
Žodžiu, „audito audito“ A. Skardžius galėjo imtis tik tuo atveju, jei Valstybės kontrolė LRT veikloje būtų nustačiusi tokių rimtų teisės pažeidimų, kurie leistų daryti išvadą, kad LRT veikla neatitinka konstitucinės nacionalinio visuomeninio transliuotojo misijos.
Valstybės kontrolė to ne tik nenustatė, o padarė kaip tik priešingas išvadas. Iš jos atlikto LRT audito ataskaitos matyti, kad LRT savo konstitucinę misiją atlieka labai gerai – didžioji dauguma (nuo 75 iki 96,4 proc.) veiklos (strateginių ir operatyvinių) rodiklių 2021-2024 m. pasiekti ne mažiau kaip 90 proc. (dar galima pastebėti Valstybės kontrolės išvadas, kad LRT darbuotojų darbo užmokestis motyvuojantis, finansinių išteklių planavimas pagrįstas). Todėl nurodyti trūkumai, kurių nemažai susiję ir su LRT taryba, nesuteikia jokio pagrindo vykdyti parlamentiniam tyrimui prilygstantį „audito auditą“.
Tad ir visa A. Skardžiaus su bendražygiais vykdoma LRT terorizavimo veikla laikytina antikonstitucine.
Dar ne vėlu stabdyti šliaužiantį perversmą
Visa tai, kas vyksta – antikonstitucinio LRT užvaldymo įstatymo projekto stūmimą akivaizdžiai neturinčia jokio pagrindo skubos tvarka, antikonstitucinį LRT finansavimo mažinimą ir kitokį nuolatinį antikonstitucinį politinį spaudimą LRT – galima vadinti šliaužiančiu valstybės perversmu. Nes valstybės perversmas gali būti ir tada, kai politinė dauguma pasijaučia nebevaržoma jokios Konstitucijos ir žengia savo diktatūros įtvirtinimo keliu. Toks valstybės valdymo modelis vadinamas dar rinkimine autokratija.
LRT užgrobimas yra pirmasis žingsnis kuriant tokią diktatūrą, kuri jau įtvirtinta Vengrijoje ir Sakartvele. Po to turės sekti kitos žiniasklaidos kontrolės įvedimas, pilietinės visuomenės protestų slopinimas ir persekiojimas, nevyriausybinių organizacijų veiklos varžymas, konstitucinės stabdžių ir atsvarų sistemos demontavimas faktiškai sunaikinant teismų bei kitų nepolitinių valstybės institucijų nepriklausomumą.
„Nemano zaria“ šių savo tikslų nė neslepia, o socialdemokratai iki šiol talkina, prezidentas gi tyliai remia.
Ką turime daryti? Nepasimesti ir nepasiduoti bei panaudoti visus turimus teisėtus pasipriešinimo šliaužiančiam perversmui instrumentus. Tai, kas vyksta Lietuvoje, nėra vien nacionalinis klausimas. Tai turi pasekmių visos Europos Sąjungos integralumui, nes nacionalinio visuomeninio transliuotojo nepriklausomumo silpninimas kelia grėsmę demokratijos ir teisės viršenybės principams, kuriais grindžiama ES. Todėl mes, dauguma EP narių iš Lietuvos, sieksime, kad LRT užgrobimo iniciatyvas, kaip ir visą politinį spaudimą LRT, teisiškai įvertintų Europos Komisija.
Sausį, tikėtina, situacija Lietuvoje taps Europos Parlamento debatų objektu. Taip pat sausį savo skubią išvadą, vertindama LRT įstatymo pakeitimus ir jų iniciatyvas atitikties europiniams teisės viršenybės standartams požiūriu, pateiks Europos komisija „Demokratija per teisę“ (Venecijos komisija).
Tačiau svarbiausia yra pilietinė visuomenė. Didžiuliai, nuo 1991 m. nematyti, protesto mitingai ir 150 tūkst. parašų renkanti peticija prieš LRT užgrobimą ir už laisvą žodį savaime leidžia tikėtis, kad šliaužiantis perversmas nepavyks.
Iš tiesų, jei agresoriui ir jo kolaborantams nepavyko prieš 35 metus, kodėl panašios pakraipos ir sudėties kompanijai turėtų pavykti dabar? Laisvė taip paprastai nepasiduoda.